Peter rosenberg svorio kritimas.

Didžiausias mūsų troškimas - praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Ir vis dėlto tokią nuomonę apie berniukus susidaro protingi ir gero jiems trokštantys žmonės - tėvai ir berniukus mokantys mokytojai.

Tai plaèiàja diagnostikos prasme savo darbuose pabrëþia E. Todël kiekvienas gydytojas diagnostas bûtinai turi bûti iðstudijavæs objektyvià loginæ màstymo esmæ ir turëti mokslinæ racionalià diagnozës teorijà 1. Tai ypaè svarbu gydytojui radiologui. Medicinos teoretikai iðskiria ávairius gydytojo diagnosto klinikinio màstymo tipus.

Tai morfologinis, funkcinis, patologoanatominis, eksperimentinis, nozologinis peter rosenberg svorio kritimas kt. Taèiau geras gydytojas radiodiagnostas bus tas, kuris mokës sugretinti ðiuos màstymo tipus ir atitinkamame diagnostikos etape pasirinkti geriausià, labiausiai tinkantá konkreèiam diagnostikos etapui. Diagnostikos procesas neturi bûti suskaidytas á daugybæ savarankiðkø izoliuotø diagnoziø, nors ir turime daug ávairiø diagnostikos árenginiø, daug metodø ir metodikø.

Ankstesniuose medicinos diagnostikos vystymosi perioduose buvo galvojama, kad ligos esmës ir prieþasèiø paþinti negalima. Ðio poþiûrio laikësi kondicionalizmo pradininkai, tokie mokslininkai kaip Fervornas ir Hanzemanas, psichoanalizës pagrindëjai S.

Froidas ir C. Jungas, stresø teorijos atstovas H. Idealistinei medicininei koncepcijai didelæ átakà darë loginis pozityvumas, semantinis idealizmas, fenomenalizmas ir kiti 3 filosofiniai màstymo tipai, pagal kuriuos diagnozës nustatymo teisingumas suprantamas kaip bendrareikðmingumas. Tyrinëjant loginæ diagnostinio màstymo specifikà negalima apsiriboti grynai semantine semiotine, arba pragmantine instrumentine problematika 6.

peter rosenberg svorio kritimas

Medicinos ir diagnostikos vystymosi ávairiuose perioduose vyravo gana skirtingos kryptys, kurias palaikydavo atskiri mokslininkai ar jø grupës. Diagnostinio màstymo proceso loginio interpretavimo srityje yra paplitusios trys kryptys: induktyvizmo, intuityvizmo ir hipotetizmo 6,8.

Induktyvizmo krypties ðalininkai buvo F. Bekonas, D. Herðelis, D. Milis, L. Bogolepovas, V. Ði kryptis indukcijà laiko universaliu savaimingu paþinimo metodu, taikomu ir medicininëje diagnostikoje.

Taèiau empirinis induktyvizmas gali atvesti prie kraðtutinio agnosticizmo ir fideizmo. Ði kryptis nesuderinama su moksline medicinine diagnostika. Nepilnoji indukcija yra nepatikima, o pilnoji indukcija mokslinëje riebalus deginančios uogos praktinëje medicinoje yra faktiðkai nepasiekiama.

Mokslinë indukcija kartu su dedukcija turi tam tikrà reikðmæ medicininiam eksperimentiniam teoriniam tyrimui, bet ji prieðtarauja klinikinës diagnostikos loginei prigimèiai ir uþdaviniams, nes ði diagnostika savo esme yra specifinis þinojimas, t.

Intuityvizmo krypties ðalininkai á medicinà, taip pat ir medicininæ diagnostikà peter rosenberg svorio kritimas ne kaip á mokslà, o kaip á savità meno sritá. Ðios krypties atstovai yra V.

Èiþas, R. Bakas, U. Simenas, B. Robinsonas, K. Konradas, V. Vidornas ir kt. Jie pagrindine gydytojo diagnosto màstymo forma laiko aloginæ, virðjutimiðkà gydytojo intuicijà arba klinikinæ nuojautà. Intuityvizmo ðalininkø yra ir Lietuvoje.

Taèiau ðis poþiûris yra plaèiai ir gana racionaliai kritikuojamas. Prie aktyviø kritikø galime priskirti K. Bernarà, S. Botkinà, G. Reinbergà, N. Amosovà, N. Fisanþë, P. Leriðà ir kt. Daugelis kritikø paþymi, kad intuicija yra labai nepatikimas màstymo bûdas, glaudþiai susijæs su empirizmu. Diagnostiniame procese intuicija, kaip nesuvokta gydytojo diagnosto màstymo forma, turi bûti iðplësta ir sàmoningai pagrásta remiantis patikimu iðvadiniu deduktyviniu loginiu procesu, labiausiai atitinkanèiu medicininës diagnostikos specifikà.

Intuicijà radiologinei diagnostikai taikyti gali gydytojas diagnostas, turintis didelæ praktinæ patirtá ir ne empirinæ praktikà 4,6,8.

Treèioji kryptis teigia hipotezinæ loginæ diagnozës prigimtá. Gindamas hipotetizmà, S. Botkinas kritikavo intuicionalizmo ir induktyvizmo paþiûras 3.

Botkinas turi daug savo ðalininkø, taèiau ir daug kritikø, kurie teigia, kad diagnozës esmë yra iðimtinai hipotezinë, tikimybinë. Daug mokslininkø G. Reinbergas, V. Parinas, N. Bernðteinas, K. Bernaras, R. Brodmenas ir kt. Gydytojai diagnostai vis giliau ásisavina formaliàjà ir matematinæ logikà. Gydytojø radiologø moksliniø darbø apie kompiuteriø ir kompiuteriniø sistemø, teleradiologijos panaudojimà radiodiagnostikai paskutiniaisiais metais jau pasirodë ir Lietuvoje 10, Subjektyvizmas ir objektyvizmas radiodiagnostikoje.

Diagnozës nustatymas, arba ligos atpaþinimas, priklauso nuo gydytojo, nuo jo pasiruoðimo diagnostikos procesui, praktinës patirties, màstymo bûdo ir kitø faktoriø.

Todël reikia konstatuoti, kad objektyvûs patologiniai procesai atpaþástami subjektyviai Pacientø radiologinio tyrimo metodai yra objektyvûs, taèiau juos parenka ir nustato gydytojas radiologas, loginio màstymo procese nuspræsdamas, koks tyrimo metodas gali duoti daugiausia objektyvios informacijos, kurià ávertindamas diagnostas remiasi þiniomis, ágytomis mokymo, tobulinimosi ir saviruoðos procesuose ir faktais, gautais objektyviø tyrimø metu 6,8.

Ðiø faktø atspindys arba suvokimas ágyjamas betarpiðkai jutimo organais, renkant anamnezæ ar apþiûrint pacientà, arba tarpiðkai, naudojantis ávairia sudëtinga radiologiniø tyrimø áranga.

Todël diagnostikos procesas visais atvejais yra subjektyvus savo forma ir objektyvus savo turiniu 6. Instrumentinio tyrimo procese, kurá reikia laikyti objektyviu, subjektyvumo yra ne maþiau negu betarpiðkoje ligonio apþiûroje.

Atskirais atvejais, kurie ðiuo metu vis daþnëja, nes sudëtingø radiodiagnostiniø tyrimø atliekama vis daugiau ir diagnostas vis labiau nutolsta nuo paciento, kaip tyrinëjimo objekto, objektyviø tyrimø metu subjektyvumo galimybë padidëja, nes nemaþa dalis gydytojø specialistø interpretuoja tyrimø duomenis netyræ paciento betarpiðkai. Subjektyvioji paþinimo dalis gali padëti ir kliudyti objektyviai ávertinti tikruosius procesus Áveikdami subjektyvø ribotumà peter rosenberg svorio kritimas turime plësti diagnostines galimybes ir maksimaliai pri- m.

peter rosenberg svorio kritimas

Subjektyvumo ir objektyvumo vaidmuo pradeda ryðkëti nuo pirmojo kontakto su pacientu, nuo anamnezës surinkimo. Todël kiekvienu atveju neuþtenka paskaityti kito gydytojo surinktà anamnezæ ir ið karto pradëti radiologinius tyrimus. Anamnezës surinkimas ið gydytojo radiodiagnosto reikalauja tiek bendros medicininës patirties, tiek ir specialios radiodiagnostinës patirties.

Radiologija ðiuo metu yra viena ið pamatiniø medicininës diagnostikos specialybiø, kuriai priskiriamos priemonës. Didelë dalis diagnoziø arba nustatoma, arba patvirtinama, arba atmetama pasinaudojant radiodiagnostika. Radiodiagnostikos áranga sparèiai tobulëja, kompiuterizuojama, labai iðsiplëtë diagnostikos galimybës. Ðiame straipsnyje subjektyvizmo ir objektyvizmo reikðmë nustatant diagnozes, aptariamas praktikos vaidmuo radiologinëje diagnostikoje, ávertinant tiek asmeninæ, tiek ir visuomeninæ praktikà. Straipsnyje aptartas ir technicizmo vaidmuo ðiuolaikinëje radiodiagnostikoje.

Bet tai bûtinas procesas, nes gydytojas diagnostas susiduria su pacientu kaip þmogus su þmogumi, su jo sudëtinga individualybe, kurià gydytojas turi iðsiaiðkinti ir pritaikyti savo diagnostikos tikslams, likdamas maksimaliai objektyvus, nesusidarydamas iðankstinës ðaliðkos diagnozës, objektyviai vertindamas paciento emocijas ir anksèiau já tyrusiø gydytojø iðvadas.

Ankstyvesniø tyrimø iðvadas taip pat reikia tikrinti ir derinti su savo tyrimø duomenimis 3. Diagnostikos procese prieðtaravimas tarp subjektyvizmo ir objektyvizmo ypaè sustiprëja. Medicininëje diagnostikoje pats tyrinëjimo objektas yra labai sudëtingas, priklausàs aukðèiausiai materijos judëjimo formai su jai suteiktomis ypatingomis funkcijomis. Kiekvienas pacientas yra ne tik tyrinëjimo, paþinimo objektas, bet kartu ir subjektas. Subjektyvizmo átakà didina ir tai, kad gydantis gydytojas ligos diagnostikai telkiasi visà eilæ kitø specialistø.

O ir paties paciento objektyvi bûklë turi átakos jo subjektyviø parodymø pobûdþiui, be to, subjektyvios ligonio ypatybës atsiliepia jo objektyviai bûklei. Ligonio bûklë, ypaè sunkaus, veikia gydytojo diagnosto emocijas, jo màstymo eigà, taip pat ir iðvadas 3. Subjektyvaus ribotumo áveikimas ir turimos ðiuolaikinës, labai informatyvios diagnostikos priemonës padeda gydytojui radiologui didinti peter rosenberg svorio kritimas plësti diagnostines peter rosenberg svorio kritimas, maksimaliai priartinti jo sàmonæ prie objektyvaus diagnozës nustatymo.

Gydytojo radiodiagnosto pagrindinis màstymo ir diagnostikos tikslas turi bûti kiek galima labiau sumaþinti subjektyvumo átakà ir kiek galima daugiau padidinti objektyvø diagnozës pagrindimà 6.

Praktinë gydytojo radiodiagnosto veikla turi bûti pagrásta ðiø laikø moksliniais pasiekimais. Praktikos vaidmuo radiologinëje diagnostikoje. Gydytojo radiodiagnosto praktikos esmæ tiriant pacientà ir teisingai nustatant diagnozæ galima suprasti dviem aspektais: siaurai, tik kaip individualià atskiro gydytojo veiklà, kaip pasyvià jutiminæ stebëtojiðkà veiklà, susijusià su empiriniu ligos simptomø rinkimu bei ligos eigos stebëjimu savo asmeninëje praktikoje ir plaèiai, kaip visuomeninæ savo forma ir turiniu kolektyvinës praktinës patirties kaupimà ir apibendrinimà, kryptingà, aktyvià pertvarkanèiàjà veiklà, jungianèià visø diagnozës etapø ir bûdø grandá.

Netgi paprasèiausia palpacija, perkusija ir auskultacija yra ne vien asmeninës praktikos patirtis, bet istoriðkai ir paþintiniai áprasmintas kitø gydytojø ilgametës praktikos rezultatas.

O ðiuolaikinës naujausios radiodiagnostinës tyrimo metodikos yra betarpiðkas naujausios visuomeninës praktikos, naujausios technikos skverbimasis á diagnostikos peter rosenberg svorio kritimas, kurá kolektyvinëmis pastangomis atlieka ne tik ávairiø specialybiø gydytojai, kaip, pavyzdþiui, rentgenodiagnostai, intervenciniai radiologai, radiodiagnostai, bet ir kitø srièiø specialistai — fizikai, chemikai, inþinieriai, technologai ir kt.

Taèiau pernelyg didelis susiþavëjimas naujai sukurta spindulinës diagnostikos áranga ir jos teikiama informacija ið dalies izoliuoja gydytojà nuo ligonio, panaikina jø tarpusavio santykiø intymumà, o tuo sumaþina kai kurias diagnostikos galimybes.

Tiek technikos pervertinimas, tiek ir jos atmetimas yra empirizmo tæsinys 8. Gydytojai linksta á empirizmà ne tik dël savo darbo sàlygø, bet ir dël to, kad ðiuolaikiniame medicinos moksle maþai dëmesio skiriama teoriniø problemø gvildenimui. Empirizmas reiðkiasi tuo, kad ligos paþinimo procese perdedamas jutiminio patyrimo, stebëjimø vaidmuo ir nepakankamai vertinamas abstraktus loginis, teorinis màstymas.

Mûsø suvokimai visada yra áprasminti, juos apsprendþia turimos þinios ir sàmoningai sintezuoja bei analizuoja màstymas. Faktø medicininio suvokimo specifikà sudaro gydytojo diagnosto þinios ir praktinë patirtis.

Kaip tik savo þiniø ir ágûdþiø, ágytø tiek teoriðkai, tiek ir praktiðkai dëka gydytojas diagnostas mato tai, ko nepastebi kiti þmonës 6. Galima matyti ir nesuprasti, justi ir nesuvokti. Pavyzdþiui, analizuojant kompiuterinës rentgeno tomografijos vaizdus galima pastebëti neþymius organø pokyèius, taèiau reikia mokëti juos teisingai interpretuoti, suprasti, kokià klinikà gali duoti ðie pokyèiai, ar tai siejasi su ligonio skundais ir klinikiniais pasireiðkimais, gal tai ne átariamos, o visai kitos ligos pasireiðkimas.

Taip pat reikia þinoti, kas dar gali patvirtinti mûsø tyrimo metu gautà informacijà. Interpretacijos teisingumas priklauso nuo gydytojo teoriniø, klinikiniø þiniø ir mokëjimo kryptingai, logiðkai màstyti.

Gana pavojinga, kai kuri nors gydytojui diagnostui imponuojanti metodika ágauna metodologijos mokymo apie metodikà reikðmæ. Tada ði metodika apsprendþia gydytojo diagnosto klinikinio màstymo bûdà ir kryptingumà, sukausto já ir uþgoþia kitas naudingas metodikas, kliudo metodologiðkai ásisàmoninti faktus ir juos apibendrinti. Thomas W olfe A p ie l a ik ąir upę rylikametis Lukas stabteli ties kabineto durimis, neapsispręsda- T mas, ar nusiimti beisbolo kepuraitę, ar ne.

Ją nusitraukęs žengia vidun - į mokyklos psichologo kabinetą. Sėskis į tą didžiulį krėslą. Senovinis odos rusvumo dermatinu aptrauktas krėslas toks didelis, kad jame pranyksta visi šios berniukų mokyklos mokiniai, išskyrus kelis stambiausius atletiškus moksleivius. Vieni berniukai nugrimzta į jį giliai, tarsi taip tikėtųsi apsisaugoti peter rosenberg svorio kritimas nepatogių klausimų, kiti įsitempę sėdi ant paties kraštelio ir akivaizdžiai neri­ maudami laukia tos baisios akimirkos, kai teks pažvelgti į savo vidų.

Dirbdami su berniukais mokyklose ir privačioje praktikoje tokią jų laikyseną matome nuolat. Lukas - geras vaikas. Jis muša būgnus mokyklos ansamblyje ir neblogai mokosi, nors pastaruoju metu pažymiai suprastėjo. Mokyk­ loje jis nėra iš pačių populiariausių vaikų, bet draugų turi.

Nesišlais­ to su raumeningais vyrukais ir nuo tokių stengiasi laikytis atokiai. Tai kodėl gi jis čia? Per kelis pastaruosius mėnesius Lukas tapo itin atžarus, užsisklendęs ir ėmė ypač pyktis su tėčiu. Prieš keletą dienų vakare, nerimaudami dėl jo pažymių, tėvai pasakė, kad po pamokų jis negalės lankyti būrelių.

Lukas įniršo. Įsiutęs nulėkė į savo kamba­ rį. Trankė durimis, o savo kambario sieną spardė tol, kol joje atsirado skylė. Mama buvo priblokšta tokio pykčio protrūkio, tėvas supyko, tačiau abu nusprendė, kad, kol nusiramins, jam geriau pabūti vienam. Kitą rytą tėtis anksti išvyko į darbą, o Lukas skųsdamasis skaudan­ čia galva į mokyklą nenuėjo, pasakęs, kad serga.

Mama paskambino į mokyklą, norėdama išsiaiškinti, kas atsitiko sūnui. Luko klasės auk­ lėtojas pasiūlė pasikonsultuoti su psichologu. Ir štai mudu abu čia - Lukas, žinodamas, kad turės pasakoti apie visa tai, o ypač apie savo savijautą, sėdi nervingas ir piktas.

Jis kiek įmanydamas giliau pasislinko į krėslo gilumą ir prisišliejo prie krašto. Mums kalbantis jo klausinėju įvairių dalykų: apie mokslus, mu­ ziką, draugus, šeimą. Jis sako nežinąs, kaip paaiškinti pastarųjų dienų elgseną, ir nors nenoromis sutinka, kad pasikalbėjus apie jaus­ mus gali palengvėti, nuo tokių klausimų stengiasi išsisukti.

Nesu kažkoks kuok­ telėjęs. Tai mano tėvams kažkas negerai. Tačiau čia esame tam, kad kalbėtume apie Luko jausmus.

Jis tie­ siai šviesiai išsako viską, ką mano apie šeimą ir mokyklą: aštuonmetė sesuo esanti kvaila, vyresnysis brolis - nevykėlis, tėvas - verslininkas ir jo amžinai nebūna namie: į darbą išeina anksti, o grįžta dažniausiai vėlai. Motina su Luku elgiasi tarsi su penkiamečiu, o jos nuolatinis klausinėjimas įgrysta iki gyvo kaulo.

Štai tiek iš jo ir išgirdau. Tas tavo įniršis ir kambario sienoje atsiradusi skylė, turbūt buvai kaip reikiant įsiutęs? Luko žvilgsnis pasidaro atsargus, gal net kiek baikštus. Jis gūžteli pečiais. Lukas skubiai nudelbia žvilgsnį, o akyse pradeda tvenktis ašaros. Jam akivaizdžiai sunku, tačiau jis bando tai nuslėpti tvirtu balsu sa­ kydamas: - Ką gi, pasistenkime išsiaiškinti, kas tave slegia.

Kiekvieno elgesio sunkumų turinčio berniuko istorija yra skirtinga, tačiau nerimą kelia tai, kad jie visi jaučiasi vieniši ir nesupranta savo jausmų. Kasdien stengiamės rasti bendrą kalbą su tokiais berniu­ kais kaip Lukas, neišmanančiais emocinės kalbos subtilybių ir raiš­ kos priemonių.

Sudėtingas jausmų pasaulis juos gąsdina. Jausdami gėdą dėl to, kad nesiseka mokykloje, arba įskau­ dinti priekaištų, jie pratrūksta arba užsisklendžia savyje. Vidinis berniukų pasaulis be galo prieštaringas, ir tėvai dažnai nežino, kaip geriausiai vaikui padėti. Viena mama teiraujasi, ką reikė­ tų patarti aštuonmečiam sūnui, nes paklausęs jos siūlymo problemas spręsti kalbomis, o ne fiziniu smurtu šis sulaukė tik bendraamžių pa­ šaipos ir patyčių.

Berniukai trokšta artumo ir kartu nori atsiriboti, iš čia ir kyla toks emocinis dvilypumas. Troškimas jaustis artimam ir sykiu iš­ saugoti savarankiškumą berniukui augant pasireiškia įvairiai. Tačiau nesvarbu, kokio amžiaus, daugelis berniukų būna nepasiruošę jų laukiantiems iššūkiams, kuriuos teks įveikti norint tapti emociškai brandžiais suaugusiais žmonėmis.

Kad ir koks vaidmuo tektų bio­ loginiams ypatumams kurių įtaka dar iki galo neaiškinulemian- tiems skirtingas berniukų ir mergaičių charakterio savybes ir jausmų raiškos būdus, šiuos skirtumus dar labiau padidina kultūrinė aplin­ ka, skatinanti mergaičių, bet slopinanti berniukų emocinį vysty­ mąsi. Stereotipinė samprata, kad vyrai privalo būti tvirti, neleidžia berniukams rodyti jausmų ir atima galimybę praturtinti emocinį pasaulį.

Toks ydingas auklėjimas paveikia net ir mažiausius ber­ niukus, jie greitai supranta, kad, pavyzdžiui, jausmus reikia slopinti, o baimes - slėpti.

Spręsti konfliktus, reaguoti į nemalonias situacijas ar gyvenimo pokyčius berniukams tenka turint labai ribotą jausmų pasirinkimą. Jei įrankių dėžutėje yra tik plaktukas, viskas bus gerai tol, kol viskas veikia nepriekaištingai gerai arba nustačius gedimą už­ teks tik pakalti. Tačiau savaime aišku, kad jei gedimas sudėtingesnis, vien plaktuko nepakaks.

Kai kurie berniukai netgi nežino, kokiais žodžiais įvardyti jausmus, pavyzdžiui, liūdnas, piktas arba susigėdęs. Dirbdami su vyrais ir berniukais, daugiausia laiko skiria­ me tam, kad jiems padėtume suprasti jausmus ir susikurti jausmų žodyną. Iš pradžių juos mokome aiškiau suvokti savo ir kitų žmonių jausmus - juos atpažinti, įvardyti ir suprasti, iš kur jie atsiranda. Sten­ giamės išmokyti juos emocinio raštingumo - atpažinti ir suprasti savo ir kitų žmonių emocijas.

Šis procesas labai primena mokymąsi skaityti. Iš pradžių turime išmokti abėcėlės raides ir garsus, o tada, pritaikę įgytas žinias, sudė­ lioti žodžius ir sakinius. Pradėję suprasti ir reikšti vis sudėtingesnes mintis, imame lengviau bendrauti su kitais. Galop ėmę skaityti ne tik geriau pažįstame save, bet ir perimame platesnio pasaulio patirtį ir idėjas.

Mokydamiesi perprasti sudėtingus gyvenimiš­ kus jausmus, sutvirtiname darbinius ir asmeninius santykius su ap­ linkiniais, tampame jiems artimesni ir taip praturtiname savo gyve­ nimą. Emociškai raštingi tampame tuomet, kai visų pirma išmoks­ tame įvardyti ir apibūdinti savo jausmus, paskui gebame atpažinti žmogaus emocijas iš balso ir veido išraiškos ar kūno kalbos ir galiau­ siai imame suprasti, kokios situacijos ar poelgiai sukėlė tokią emo­ cinę būseną.

Dirbdami su šeimomis pamatėme, kad daugelis mergaičių nuo mažų dienų intensyviai mokomos emocinio raštingumo - elgtis emocingai ir reikšti jausmus bei reaguoti į aplinkinių žmonių jausmus. Daugelis berniukų tokio paskatinimo nesulaukia ir jų emocinis neraštingu­ mas išryškėja ankstyvame amžiuje, kai namuose, mokykloje ar žaidi­ mų aikštelėje savo elgesiu jie aiškiai parodo, kad aplinkinių jausmai jiems nerūpi.

Mamas peter rosenberg svorio kritimas gąsdina nuožmus mažylių pyktis, kai vos ketverių-penkerių metų sūnus bjauriai atsikalbinėja, prasivar­ džiuoja ar netgi bando trinktelėti. Tokį patį skundą esame girdėję iš patyrusių mokytojų, kurie būna priblokšti, pamatę, kokią galią ir griaunamąją jėgą turi berniukų pyktis klasėje.

Svorio netekimas rosecrans san diego nesistengdami atsikratyti tokio neišma­ nymo berniukams tikrai nepadedame. Akivaizdu, kad jų emocinis nemokšiškumas atsiliepia ir aplinkiniams, ir už tai tenka brangiai sumokėti. Vos pradėjus dirbti su berniukais ir apie juos kalbėti, pirmiausia teko kantriai įtikinėti skeptiškai nusiteikusius tėvus ir pedagogus tuo, ką žinojome iš ne vienus metus trukusios psichologų darbo praktikos: berniukai nepaprastai kenčia nuo destruktyvaus emocinio auklėji­ mo, kurį prikišamai bruka mūsų kultūrinė aplinka, daugelio jų savi­ jauta - kritinė ir jiems visiems reikia pagalbos.

Galbūt todėl, kad vyrai visuomenėje turi tokią didžiulę galią ir prestižą, dažnai laikomasi nuostatos, jog berniukai ateityje būtinai turės daug pasiekti, svorio netekimas reikšmingas dėmesio į tas dideles problemas, kurių jiems kyla vaikystėje. Dažnai manoma, kad berniukai turi pasikliauti savo jėgomis, pasitikėti savimi, siekti aukštų rezultatų ir negali rodyti jausmų ar prašyti pagalbos.

Matant berniukų elgesį dažnai atrodo, kad jie yra stiprūs ir tvirti, nors toks įspūdis klai­ dingas, ir nekreipiama dėmesio į gausybę ženklų, rodančių, kaip jie kenčia. Mūsų pasiklausyti ateinantys žmonės jau nebėra nusiteikę skep­ tiškai. Tokie pokyčiai suteiktų daugiau optimizmo, jei ne tie tragiški, vos per kelerius metus nutikę įvykiai.

Statistiniai duomenys vienareikšmiškai patvirtina problemos mastą: maždaug 95 procentus nepilnamečių įvykdytų žmogžudysčių padaro vaikinai. Jie padaro keturis iš penkių nusikaltimų, kurių bylos nagrinėjamos nepilnamečių teismuose. Beveik peter rosenberg svorio kritimas atvejais iš dešimties bū­ tent vaikinai nusižengia įstatymams vartodami alkoholį ir narko­ tikus. Palyginti su to paties amžiaus merginomis, į antrąją pa­ auglystės pusę įžengusiam vaikinui tikimybė pakelti ranką pačiam prieš save yra septynis kartus didesnė.

Nors žmogžudystes beveik visada įvykdo vyrai, berniukai pa­ prastai nežudo. Dauguma jų, kamuojami pykčio bei skausmo, ty­ liai kenčia užsisklendę savyje. Jie trokšta jaustis mylimi, pripažinti ir vertinami tėvų ir bendraamžių.

Jie daro viską, kad užsitarnautų pagarbą. Veikia impulsyviai, pasiduodami emocijoms, kurių negali peter rosenberg svorio kritimas ir suprasti. Emocinį neraštingumą berniukai parodo žiau­ riai elgdamiesi tarpusavyje arba su mergaitėmis. Jų vidinę sumaištį atskleidžia prasti mokymosi rezultatai, prislėgta nuotaika, potrau­ kis narkotikams, alkoholiui, nestabilūs santykiai ar nusikalstamas elgesys.

Kai vienoje vidurinėje mokykloje buvo vykdoma žemesniųjų klasių mokinių tėvams skirta orientacinė programa, mokyklos direk­ torius paprašė dukteris auginančių tėvų imtis aktyvių veiksmų sie­ kiant pažaboti mergaičių grupuotes ir tarpusavio konkurenciją. O į tų pačių klasių peter rosenberg svorio kritimas tarpusavio konfliktus buvo atsainiai numota ranka.

Jie nelaiko nuoskaudų savyje. Vis dėlto berniukai lygiai taip pat skaudžiai išgyvena nesėkmes, kai jaučiasi atstumti bendraamžių ir nesugeba pritapti - visa tai pa­ prastai laikome mergaičių problemomis.

Nebegalėdami ištverti vi­ dinės kančios, jie griebiasi veiksmų. Neturėdami galimybės visaver- tiškai bendrauti su bendraamžiais, berniukai nesvarbu, kiek jiems metų negali emociškai bręsti.

Ko reikia berniukams, kad jie išmoktų emocinio raštingumo? Atsa­ kymas turbūt aiškus. Jiems reikia emocinio žodyno, kad jausmus ga­ lėtų reikšti kitais būdais, ne vien pykčiu ar agresyviu elgesiu. Jie turi jaustis palaikomi namie ir mokykloje, ir juos pačius reikia skatinti palaikyti kitus - tik taip jie taps jautriais žmonėmis. Berniukams ne mažiau nei mergaitėms būtina jausti emocinį ryšį su kitais žmonė­ mis. Visą gyvenimą, o ypač paauglystėje, šalia jų turi būti artimų, palaikančių žmonių, kurie padėtų apsisaugoti nuo audringų, neįsi­ sąmonintų emocijų.

Visų svarbiausia berniukams - matyti visapusį emocinį gyvenimą turinčio vyro pavyzdį. Emocinio raštingumo jis turi mokytis tiek iš tėvo ir kitų vyrų, tiek iš mamos ir kitų moterų, nes jam būtina susikurti savo paties gyvenimo ir vyriškumo kalbą.

Berniukai privalo matyti ir tikėti, kad vyro gyvenime jausmai būtini. Danas susitinka su M ariju m i, Robiu, Džeku ir jų draugais Mažame stačiakampio formos kabinete susitinku su aštuonių septin­ tokų grupe. Kaip būdinga tokiame amžiuje, jie visi nepaprastai skir­ tingi. Vienas iš jų - Marijus - aukštesnis ir fiziškai tvirtesnis nei visi kiti - jo branda prasidėjo gerokai anksčiau.

Tiesūs, juodi kaip smala plaukai įžambiai krenta jam ant kaktos. Mano jaunystės laikais visi būtų manę, kad jį nevykusiai apkirpo, bet Marijui ir kitiems tokia šukuosena peter rosenberg svorio kritimas madinga. Jo draugas Džekas šalia jo atrodo lyg kū­ dikis. Vešlūs, minkšti ir šviesūs plaukai bei išraiškingos žydros akys sudaro įspūdį, jog jis nekaltumo įsikūnijimas.

Džekas - aštrialiežuvis ir šmaikštus, aktyviausias iš visų šios grupės vaikų. Marijus kartais su juo varžosi dėl vadovavimo, tačiau dažniau tenkinasi pagalbininko vaidmeniu. Robis - kresnas ir putlus berniukas, ir, skirtingai nuo visų kitų, dar nepastebiu jokių jo vyriškėjimo ženklų, bet jis aukštesnis už visus kitus, išskyrus Marijų.

Pilkšvi plaukai amžinai išsidraikę, o drabužiai atrodo taip, tarsi jų nenusivelka ir miegodamas. Šiandien šie berniukai pas mane atėjo ne tam, kad dalyvautų grupinės terapijos užsiėmimuose, bent jau ne tokiuose, kaip jie tradi­ ciškai suprantami. Nė vienas iš jų neturi emocinių problemų.

Mokosi gana gerai ir kaip tik niekuo neišsiskiria iš kitų. Būtent todėl jie ir yra čia. Tai - tipiška jų klasės mokinių grupė. Juos atrinko klasės auklėtojas ir nusiuntė pasikalbėti su manimi apie žiaurias patyčias, šioje mokyk­ loje tapusias tokiomis įprastomis, kad į tai nebekreipiama dėmesio.

Kiekvienas vienaip ar kitaip prie jų prisideda.

peter rosenberg svorio kritimas

Priekabiautojo vaidmuo dažniausiai atitenka Džekui. Vos pastebėjęs kokį nors tik­ rą ar įsivaizduojamą kito mokinio trūkumą, jis ima apie tai kalbėti, prasivardžiuoti, kiekviena proga vis paerzindamas ir, kad būtų dar smagiau, į pagalbą pasitelkia kitus. Šalia jo dažnai sukiojasi Marijus - jo įspūdinga povyza ir kandus Džeko liežuvis daro juos neįveikiamu duetu.

Daugelis klasės berniukų užima neaiškią peter rosenberg svorio kritimas vietą: kar­ tais jie tampa patyčių taikiniu, kartais - priekabiautojais.

Čia veikia džiunglių įstatymai: išlieka tik stipriausi. Robis - vienas iš tų berniu­ kų, iš kurių dažnai tyčiojamasi. Prieš kelias dienas, kai keletas mo­ kinių per matematikos pamoką ėmė šaipytis iš neigiamo trumpojo testo įvertinimo, jis neišlaikęs pravirko ir išlėkė iš klasės. Mėginu su jais kalbėtis apie tai, kad pašaipos skaudina. Iš pra­ džių klausiu Džeimso ir Ernesto - jie draugai: - Ar galima šaipytis iš kitų?

Aki­ vaizdu, kad jie žino, apie ką kalbama. Padrąsintas jų juoko, Džeimsas leidžiasi į dar vaizdingesnius paaiškinimus. Visa jo šeima nešioja namie siūtus batus, net ir sesuo. Ernestas nenusileidžia: - Daktare Kindlonai, ar žinote, kad Džeimso mama jam į mokyk­ lą kasdien deda sumuštinius su sūriu? Namie jie turi daug iš labdaros gauto sūrio ir todėl pietums jis nevalgo nieko kito.

Jo sesuo kasdien gauna Makdonaldo mėsainių, o jam tenka tas sūris. O ką apie tai mano visi kiti? Ar draugai gali šitaip šai­ pytis vienas iš kito? Kaip sužinoti, kad žmogus įsižeidė? Kad nuėjote per toli? Visi nutyla, tuščiais žvilgsniais žvelgdami į šalį. Nors man tai tu­ rėtų būti ir taip aišku, nustembu pamatęs, kad berniukai nesuvokia, kaip savo žodžiais ir veiksmais skaudina vieni kitus. Keli berniukai pritaria, kad gali. O Robio atvejis? Aną dieną buvote kartu su juo klasėje.

Kas ten nutiko? Vėl tyla. Niekas nežino, ką atsakyti. Jie tiesiog nesupranta, kaip jaučiasi Robis, ir net nejaučia būtinybės apie tai pagalvoti. Jis atsako klau­ simu: - Kad nuėjai per toli supranti tada, kai kitas pradeda verkti? Bet ar nebūtų geriau, jei nustotume šaipytis dar iki tol, kol žmogus pravirksta?

Ar būtinai reikia pradėti verkti, kad suprastum, jog žmogus jaučiasi užgautas? Kaip dar žinoti, kad žmogus nusiminęs? Visi vėl nutyla. Šiems berniukams akivaizdžiai nelengva - net ir tiems, kurie peter rosenberg svorio kritimas pamokas paprastai gali atsakyti į visus klausimus. Jie sutrikę muistosi kėdėse mėgindami rasti tinkamą atsakymą, kad tik šis pokalbis greičiau baigtųsi. Nieko nebus. Jie visiškai pasimetę.

Jei tokio amžiaus berniukai nepažintų raidžių arba nemokėtų skai­ tyti, bet kuris suaugęs žmogus pripažintų, kad jiems reikia padėti. Tačiau emocinis berniukų neraštingumas yra toks dažnas reiškinys, kad niekas nekreipia dėmesio, kol įvyksta tragedija. Berniukų emo­ cinėmis problemomis susirūpinama tik tuomet, kai mokyklos kieme įvyksta susišaudymas, sienoje išdaužiama skylė, vaikinas pagauna­ mas vairuojantis neblaivus svorio metimo gudrybės jūsų kūno tipui nusižudo.

Kaip jie gali šitaip nesi­ skaityti su kitais? Kas nutinka, kad berniukai atsiriboja nuo jausmų pasaulio? Tuo mus stengiasi įtikinti mūsų kultūra, bet taip nėra. Visi berniukai turi jausmus, tačiau su jais dažnai elgiama­ si taip, tarsi jų neturėtų. Ir iš jų pačių elgesio dažnai atrodo, kad jie nieko nejaučia. Tačiau visi berniukai gimsta apdovanoti įvairiausiais jausmais.

Kai tyrėjai palygina vyrų ir moterų arba berniukų ir mergaičių emocinį sąmoningumą, supratimą ir jausmų raišką, vyriškos lyties at­ stovai beveik visada lieka antri.

Berniukams ir mergaitėms parodžius keletą paveikslėlių su įvairių išraiškų veidais, berniukai paprastai ne taip tiksliai sugeba įvardyti pavaizduotas emocijas. Terapiniuose užsiėmimuose vienas iš dažniausių moterų nusiskundimų vyrais - jų nesugebėjimas suprasti, kad kiti jaučiasi įskaudinti peter rosenberg svorio kritimas trokšta dė­ mesio. Daugelis vyrų neprieštaraudami sutinka, kad toks įsitikinimas teisingas: jie išties vengia emocingų žmonių ir situacijų, kurios gali sukelti stiprių jausmų.

Tačiau tai nereiškia, kad vyrai iš prigimties nesugeba reikšti ar suprasti emocijų. Paprastai naujagimiai berniukai į aplinką reaguoja emocingiau nei mergaitės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad išsigandę ar nuliūdę berniukai kūdikystėje verkia daugiau už mergaites. Tačiau, nepaisant tokios ekspresyvios gyvenimo pradžios, paste­ bima visuotinė tendencija, kad augdami berniukai reiškia vis peter rosenberg svorio kritimas emocijų galbūt išskyrus tik pyktį, atliekant tyrimus ši emocija nagri­ nėta nepakankamai.

Tai akivaizdu berniukus stebint gyvenimiškose situacijose, kai jie žiūri nuotraukas ar filmą, kuriuose yra jaudinamų vaizdų. Bet ar tai reiškia, kad berniukai mažiau ir jaučia? Kai kurie duomenys rodo, kad jie kaip tik jaučia intensyviau. Kai emociškai sudėtingose situacijose matuo­ jamas širdies ritmas arba odos laidumas delnų prakaitavimasnėra jokių nuoseklių berniukų ir mergaičių rezultatų skirtumų.

Tyrimai, peter rosenberg svorio kritimas skirtumų nustatyta, leidžia manyti, kad berniukai reaguoja stipriau, o ne pasyviau. Dar vieno tyrimo rezultatai rodo, kad emociš­ kai susijaudinę berniukai ne taip sėkmingai sugeba valdyti emocijas. Kokie rezultatai? Mergaites verksmas trikdė mažiau. Jos labiau stengėsi nuraminti kūdikį ir ne taip dažnai bandė išjungti garso kolonėlę. Berniukai, iš kurių širdies ritmo buvo aišku, kad jie rames­ ni, dažniau guosdavo kūdikį. Tyrėjai padarė išvadą, kad vaikai šiuo atveju berniukaikuriuos labiau trikdo emocinės reakcijos, stengiasi jų išvengti.

Kitaip tariant, berniukai, kuriems sunkiai sekasi valdyti savo pačių emocijas, gali būti dažniau linkę nekreipti dėmesio į kitų žmonių skausmą. Iš jos plausimo buvo aišku, kad ji laikosi nuomonės, jog berniukai linkę smurtauti dėl biologinių ypatumų. Žinoma, vyriški hormonai, kurių turi visi berniukai, turi didžiulę reikšmę, tačiau, mūsų nuomone, tiek daug kalbant apie bio­ loginius aspektus pamirštamas svarbesnis ir aktualesnis - berniukų auklėjimo mūsų kultūroje - klausimas.

Atsakydami į šį reporterės klausimą, papasakojome pramanytą istoriją apie garsų psichologijos profesorių, kuris tvirtino kruopščiai išnagrinėjęs prigimties ir auklėjimo dilemą, perskaitęs visą literatūrą šia tema ir galų gale padaręs išvadą, kad prigimtis lemia 53 procentus, o auklėjimas - 47 procentus mūsų elgesio.

Reporterė nusijuokė, su­ pratusi komiškai taiklią šio pasakymo mintį - visus mūsų veiksmus smarkiai lemia ir viena, ir kita.

Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 5 [PDF formatas, 2

Tada jos pasiteiravome, kodėl visada taip pabrėžtinai stengiamasi visą kaltę suversti biologijai. Aišku tik tai, kad kiekvie­ ną poelgį lemia daugybė veiksnių - nuo biologinių iki gyvenamosios aplinkos.

Diskutuojant apie tai, ar kalta biologija, ar prigimtis, pamirš­ tama, kokia sudėtinga ši problema. Šiuolaikinis neurologijos mokslas nesistengia nustatyti, kuris iš šių dviejų veiksnių svarbesnis, bet pa­ brėžia glaudžią biologijos ir patirties sąsają; šiuo metu plačiai pripažįs­ tama, kad aplinkos veiksniai gali keisti smegenų struktūrą.

Kita vertus, smege­ nų veiklą gali stimuliuoti įvairūs mokomieji užsiėmimai, pavyzdžiui, kai aplink save nuolat matome įvairių formų raides ir girdime, kaip jos tariamos. Todėl tiksliai aišku, kad paveldi­ mumas - dar ne viskas. Vis dėlto yra du akivaizdūs biologiniai berniukų ir mergaičių skirtumai, kurie daro įtaką vaiko raidai ir elgsenai. Berniukai jas pasiveja vėliau, bet pradinėse klasėse mergaičių pranašumas šioje srityje tėvams, mokytojams ir tyrėjams būna ypač akivaizdus.

Antrasis skirtumas - berniukai paprastai būna fiziškai aktyvesni už mergaites: jie yra greitesni ir ištvermingesni. Pamatysime, kad peter rosenberg svorio kritimas judrumas ir jo pasekmės daro didžiulę įtaką kasdieniam peter rosenberg svorio kritimas gyvenimui ir aplinkinių požiūriui į juos. Tai bemaž ir visi augančių vaikų elgsenos skirtumai, kuriuos būtų galima laikyti aiškiai biologinės kilmės.

Net ir plačiai žinomi geresni berniukų matematiniai gebėjimai negali būti aiškinami vien biologiniais ypatumais. Daugeliu tyrimų, kuriais buvo nagrinėti ber­ niukų ir mergaičių matematinių pasiekimų skirtumai, nustatyta, kad paprastai kiek geriau matematika sekasi mergaitėms.

Pavyzdžiui, jei neurovi- zualiniu tyrimu nustatoma, kad rimuojant žodžius vyrų ir moterų smegenyse suaktyvėja skirtingos sritys, apie tai iš karto pranešama straipsnių antraštėse. Tačiau jei atliekant panašų tyrimą vyrų ir mo­ terų smegenų skirtumų nenustatoma, apie tai dažniausiai nutylima.

Anokia čia naujiena. Padidėjęs dėmesys lyčių skirtumams iškreipia tikrovės vaizdą. Kai iš mokslinių tyrimų sužinome įdomių faktų apie berniukus ir jų skirtumus nuo mergaičių, labai dažnai visuomenei pateikiama netiksli arba per daug supaprastinta informacija, kuri berniukų at­ žvilgiu priimama kaip absoliuti tiesa nors ir iškreipta.

Nors mokslininkai dar nenustatė, kokią įtaką testosteronas daro besiformuojančioms smegenims iki gimimo, žinome, kad, prieš pra­ sidedant lytiniam brendimui ir jam pasibaigus, agresyvus elgesys nepriklauso nuo testosterono lygio kraujyje. Pavyzdžiui, prasidėjus paauglystei visų sveikų berniukų organizme testosterono lygis smar­ kiai padidėja, tačiau ne visi iš jų ima elgtis agresyviai. Testosterono lygis kraujyje keičiasi. Nors vyras gali paveldėti tam tikrą bazinį testosterono lygį, tai nereiškia, kad jis visada išliks toks pat.

Įvairiu paros metu testosterono lygis būna skirtingas ir daugiausia priklauso nuo žmogaus potyrių. Pavyzdžiui, tyrimu nu­ statyta, kad teniso susitikimą ar netgi šachmatų partiją laimėjusio vyro organizme testosterono lygis pakyla ir kurį laiką būna aukštes­ nis.

O pralaimėjusiojo? Jo testosterono lygis krenta. Hormonų kon­ centracija didėja arba mažėja ir tai priklauso nuo aplinkos įtakos.

  • Dan Kindlon Michael Thompson Teresa Barker - Augant Kainui LT | PDF
  • Per savaitę numesti klubo riebalus
  • Ekologiška plona linija 20
  • Aš sulieknėju taip lėtai
  • Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 5 [PDF formatas, 2
  • (PDF) Archivum Lithuanicum 21 () | Giedrius Subačius - autada.lt

Testosteronas irgi veikia taip pat. Daugeliu atveju, kai nustatomas aukštas testosterono lygis, tai yra agresyvaus elgesio pasekmė, o ne priežastis. Vyrai tar­ pusavyje nekovoja, vedę vyrai nesmurtauja prieš žmonas, tėvai ne­ muša vaikų.

Dar įdomiau, kad šios genties vaikai nesipeša vieni su kitais. Užpuolimų, prievartavimų ir žmogžudysčių čia beveik nebū­ na.

peter rosenberg svorio kritimas

Peter rosenberg svorio kritimas gentyje tikima, kad smurtauti - pavojinga ir kad agresyvios mintys ar netgi nedraugiškas elgesys padidina tikimybę susirgti ar užsitraukti nelaimę. Todėl čionykščiai vaikai nuo pirmų dienų moko­ mi, kad gyvenime reikia susitarti taikiai. Šiaurės Amerikoje neįtikėtinai taikų gyvenimo būdą, kuriam, ko gero, neprilygtų jokios ankstesnės antropologams žinomos taikios bendruomenės, propaguoja kultūriškai atskiros grupės, pavyzdžiui, huteritų brolija - didžiausia ir populiariausia krikščionių bendruo­ meninė grupė Jungtinėse Valstijose - arba amišų bendruomenė.

Jau daugiau kaip metų joks huteritų bendruomenės narys nėra už­ mušęs kito tos pačios bendruomenės nario. Pasistengę galime užauginti smurtauti nemokančius ber­ niukus. Anks­ čiau berniukai žavėdavosi Johnu Wayneu arba Jamesu Deanu dabar jie atrodo lyg žavūs keistuoliaio šiandieniniuose filmuose, televizi­ jos laidose, kompiuteriniuose žaidimuose ir vaizdo įrašuose jie mato dar labiau išpūstus nepažeidžiamo, agresyvaus ir nepaprastai galingo supermeno pavyzdžius.

Tokia vyriškumo samprata nelabai dera su emociniu sąmoningumu ar dėmesingumu. Mus dažnai kviečia atvykti į mokyklas pasikalbėti su moksleiviais, kai jų elgesys ar nusižengimai ima kelti tėvų ir mokytojų susirūpi­ nimą. Jie tik didžiuoda­ miesi pasakojo, kokį alkoholio kiekį sugeba išgerti. Mūsų kultūra iš pačių gražiausių savybių, kuriomis gali pasižy­ mėti vaikinas, - fizinės energijos, drąsos, smalsumo ir veiklumo, - sukuria iškreiptą ir pavojingą vyriškumo sampratą.

peter rosenberg svorio kritimas

Kad toks nevykęs vyriškumo įvaizdis puikiai prigyja, aiškiai įrodo vienas iš geriausiai berniukų požiūrį atskleidžiančių tyrimų - Nacionalinė paauglių vaikinų apklausa, kurioje dalyvavo didžiulė iš visos JAV reprezentatyviai atrinkta penkiolikos-devyniolikos metų vaikinų grupė.

Pavyzdžiui, berniukai turėjo atsakyti, ar naudojasi prezervaty­ vais. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo labiau berniukai pritarė šiems tei­ giniams, tuo labiau šie teiginiai atitiko pačių berniukų požiūrį ir tuo labiau buvo tikėtina, kad jie gers alų, rūkys kanapes, leisis į nesaugius seksualinius santykius, bus išmesti iš mokyklos ir apgaule ar prievarta privers kitus tenkinti jų seksualinius poreikius.

Populiarioji kultūra - destruktyvus elementas mūsų berniukų gy­ venime, tačiau neteisingas emocinis jų auklėjimas prasideda daug anksčiau ir arčiau namų. Daugelis tėvų, giminaičių, mokytojų ir kitų su berniukais dirbančių ar gyvenančių žmonių imasi juos moky­ ti, kaip gyventi šiame pasaulyje ir elgtis su kitais žmonėmis. Tačiau stengdamiesi išmokyti vienų dalykų labai dažnai išmokome visai ko kito ir galop tai pradeda kenkti jų emocinei būklei. Bendraudami su berniukais ir mokydami elgesio su aplinkiniais neišvengiame giliai įsišaknijusių tradicinių lyčių stereotipų.

Sąmoningai ar nesąmonin­ gai slopiname berniukų emocinį sąmoningumą. Mokslininkai, tyri­ nėjantys vaikų emocines reakcijas lemiantį tėvų elgesį, nustatė, kad tėvai išankstinį stereotipinį nusiteikimą turi net kalbėdami apie kū­ dikius11 pavyzdžiui, vienas mūsų pažįstamas tėtis mums gyrėsi, kad apipjaustymo procedūros metu sūnus neverkė.

Dėl to tėvai skirtingai ugdo sūnų ir dukterų jausmus. Yra daug atvejų, patvirtinančių šį faktą. Ir tai akivaizdžiai matyti. Žinoma, kad mamos, kurios stengia­ si paaiškinti emocines reakcijas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kurios nesmerkia jų už tai, kad jie drąsiai reiškia liūdesį, baimę ar pyktį, užaugins vaikus, geriau suprantančius peter rosenberg svorio kritimas jausmus.

Net ir vyresni broliai ir seserys, pamėgdžiodami tėvus, apie jausmus dažniau kalbasi su dvimetėmis sesutėmis negu su dvimečiais broliais. Daugiausia į jo klausimus atsakinėja mama, nes su juo praleidžia daugiau laiko nei tėtis. Net ir tuomet, kai visa šeima būna kartu, paprastai ji kalba daugiau už vyrą. Ji stengiasi į visus klausimus atsakyti vienodai išsamiai, tačiau nepastebi, kad, kaip ir visi tėvai, subtiliai pakreipia vienokius ar kitokius vaiko klausimus tam tikra linkme.

Ji paaiškina, kad taip keliauti saugiau, sakydama, kad vaikai negali važiuoti automobiliu neprisegti specialioje peter rosenberg svorio kritimas. Jos atsa­ kymas labai išsamus, tad Bredui smagu, kad paklausė; jis žino, kad atsiradus progai mielai klaus dar kartą. Tačiau jiems vaikštinėjant parke, kai Bredas rodo pirštu į ver­ kiantį berniuką ir klausia mamos, ko šis verkiąs, ši atsako daug trum­ piau, nesileisdama į ilgus paaiškinimus. Nagi, eime.

Nemandagu taip spoksoti. Bredo mama gal iš tiesų nežino, kodėl mažylis verkia, o sakyda­ ma sūnui, kad žiūrėti nemandagu, moko mandagaus elgesio. Tačiau jos skubotas atsakymas vaikui ne toks aiškus, įdomus ir malonus.

Jam subtiliai leidžiama pajusti, kad nereikia galvoti, kodėl žmogus verkia arba kas konkrečiai galėjo nutikti šiam vaikui. Ištyrus tėvų bendravimą su berniukais ir mergaitėmis nustaty­ ta, kad, mergaitei paklausus apie jausmus, mama į jos klausimą atsa­ kys išsamiau. Gal jį įskaudino kiti, o gal jis pametė žaisliuką Ką manai? Jos įgimtas rūpestingumas ir užuojauta dar sustiprinama. Berniukai nuolat jaučia tokius emocinius suvaržymus.

Kai šešiamečio Džeko šeima persikėlė į naują namą, vienam iš trijų vaikų turėjo atitekti apatinis kambarys, atskirai nuo kitų trečia­ me namo aukšte buvusių kambarių. Jis buvo paskirtas ne aštuonme­ tei Keitei ir ne keturmetei Eimei, o Džekui. Jam užsiminus, kad bus nejauku vienam miegoti antrame aukšte, tėtis atsakė: - Juk tu didelis vaikinas. Sesutėms baisu miegoti vie­ noms. Kai berniukai reiškia pyktį ar elgiasi agresyviai neperžengdami ribų arba pasidaro paniurę ir tylūs, jų elgesys laikomas normaliu.

Tačiau jei jie sakosi biją, nerimaują ar liūdį šie jausmai dažniausiai laikomi moteriškaissuaugusieji paprastai su jais ima elgtis taip, kad vaikui pasidaro aišku, jog tokie jausmai berniukams netinka. Biblinis pasakojimas apie Kainą ir Abelį, kai iš pavydo Kainas nužudo brolį, laikomas broliškos konkurencijos alegorija, tačiau šio pasakoji­ mo prasmė kur kas gilesnė. Ši trumpa istorija Pradžios knygoje prasideda visai papras­ tai.

Abu broliai, trokšdami įsiteikti Viešpačiui, atneša jam dovanų: Kainas - savo paties laukuose užaugintų vaisių, Abelis - geriausią savo bandos ėriuką. Pasakojime nepaaiškinama, kodėl Viešpats taip skirtingai priėmė abiejų vaikinų dovanas, tačiau Kainas pasijuto pažemintas. Kainas neta­ ria nė žodžio, nors, suprantama, girdėdamas tokius priekaištus turi jaustis įskaudintas, o brolį į laukus išsivilioja ir nužudo apimtas pyk­ čio.

Argi aš - brolio sargas? Krenta į akis, kad pasakojime niekur neminimi vaikino biologi­ niai tėvai Adomas ir Ieva, su kuriais Kainas būtų galėjęs pasikalbėti arba kurie būtų galėję jį nuraminti. Kaino istorijos atgarsius matome šiandieninių berniukų gyveni­ me, kai jie atsiriboja nuo savo jausmų ir nesugeba atjausti aplinkinių ir taip akivaizdžiai kenčia gyvendami skurdžiame jausmų pasaulyje.

Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti. Tačiau Kaino nie­ kas nemokė tvarkytis su jausmais, daugelio šiandieninių berniukų to irgi niekas nemoko. K a ip a p s a u g o t i e m o c in į b e r n iu k ų p a s a u l į Psichologinio darbo praktikoje teko bendrauti su didžiules netektis patyrusiais berniukais - praradusiais vieną iš tėvų, brolį ar seserį, smarkiai suluošintais ar sunkiai sergančiais - ir vis dėlto sėkmin­ gai įveikę sunkumus jie sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą ir su­ sikurti perspektyvią ateitį.

Teko regėti ir tokių berniukų, kurie pa­ lūždavo nuo smulkmenų, dažnai pasitaikančių prastomis dienomis. Ar berniukams pavyks įveikti iškilusius sunkumus, ar jie nuleis ran­ kas, visuomet priklauso nuo vidinių jausmų, kuriuos jie gali pasitelkti į pagalbą. Pažinti jausmus berniukams dažnai padeda mėgstamas mokyto­ jas ar treneris, tačiau berniukų požiūrį į save ir jų norą mokytis jaus­ mų kalbos ir emocinio raštingumo daugiausia lemia numesti svorio pristatymas. Rodydami tinkamą pavyzdį jie gali išmokyti emocinio artumo ir dėmesingumo aplinkiniams.

Jie gali neteisdami išklausyti, ką berniukas jaučia, ko­ kių sunkumų patiria, nenurodinėdami, kaip juos spręsti. Visi berniukai jautrūs ir visi jie kenčia. Peter rosenberg svorio kritimas mintis gąsdina dau­ gelį suaugusiųjų, jie sąmoningai ar nesąmoningai nenori pripažinti, kad ir berniukai gali būti emociškai pažeidžiami. Tačiau susitaikę su šia mintimi tėvai ir mokytojai galės suteikti berniukams geresnį emocinį auklėjimą, išmokyti juos sėkmingai ištverti juodžiausius gyvenimo momentus ir supažindinti su prasmingesniais gyvenimo dalykais.

Jei savo sūnus mokysime gerbti ir vertinti jausmų pasaulį, jei su­ kursime jiems jausmų žodyną ir paskatinsime juo naudotis, jie atvers širdis pasauliui. L e w is C a r r o l l uklėtojos Alvarez darželio grupėje įpusėjo rytmetys. Penkiolika vaikų - šeši berniukai ir devynios mergaitės - jaukiame grupės kampe, ratu susėdę ant kilimo, laukia, kol auklėtoja pradės skaityti knygą.

Vienoje rato pusėje susiglaudusios pečiais sėdi mergaitės - vienos sukryžiavusios kojas, kitos - rankas pasidėjusios ant kelių arba tiesiog ramiai, viltingai laukiančios ar linksmai plepančios, kol auklėtoja duos ženklą, kad galima pradėti skaityti.

Šalia jų sėdi berniukas, Da­ nielius, irgi ramus, atsipalaidavęs ir laukiantis to paties. Danielius - geriausiai klasėje skaitantis vaikas.

Dan Kindlon Michael Thompson Teresa Barker - Augant Kainui 2017 LT

Namie ir mokykloje prie knygų jis praleidžia ištisas valandas ir darželyje labiausiai laukia to meto, kai galės klausytis pasakos. Už poros metrų nuo Danieliaus sėdi keturi berniukai.

Čia vaiz­ delis visai kitoks: Justinas šonu atsirėmęs Vilui į krūtinę, Vilas su­ smukęs Baširui ant peties, o šis prisispaudęs prie Rajano, kuris iš pa­ skutiniųjų stengiasi neparvirsti. Keista, bet šis svyrantis ansamblis niekaip nesugriūva ir atrodo kaip sustingęs erdvėje.

Berniukai laikosi tyliai, jie ilgai išbus suvirtę į tokią pasvirą krūvą, laukdami, kol auk­ lėtoja pradės skaityti. Jie kaip įmanydami stengiasi laikytis taisyklių, ir ji tai supranta, tačiau negali pradėti skaityti, kol nepasirodys Kris­ toferis.

Archivum Lithuanicum 21 (2019)

Kai auklėtoja Alvarez paskambino varpeliu, kviesdama moki­ nius į ratą, Kristoferis dėliojo tanagramas. Nešdamas šias dėliones atgal peter rosenberg svorio kritimas vietą, jis perbraukė pirštu lentoje kreida nupieštas figūras, su pasitenkinimu stebėdamas atsiradusią žalią liniją, atsitrenkė į Justiną, ėjusį į ratą, o tada ties žaisline virtuvėle stabtelėjo surinkti plastikinių kriaušių ir pomidorų.

Dabar jis užsisvajojęs stoviniuoja prie lenty­ nų, kur sukrautos reikmenų atsargos, ir paskendęs mintyse žiūrinėja spalvotus žymeklius plastikinėje dėžutėje. Šis klausimas paža­ dina jį iš svajų. Atsisukęs žvilgteli, tačiau nepajuda iš vietos. Kiek padvejojęs Kristoferis padeda žymeklius į vietą ir pamažu pradeda artintis.

Ber­ niukų suformuotas domino statinys ima griūti. Justinas nuvirsta ant Vilo, šis stengiasi nustumti jį sau nuo kelių ant grindų. Ir pasitrauk toliau nuo Vilo. Vilai, nereikia stumdytis, jis pasitrauks pats, - sako ji, o tada šūk­ teli: - Kristoferi, visi pasiruošę klausytis pasakojimo. Prašom ateiti čionai. Tada Baširas nusprendžia atsigulti ant nugaros, ir dabar į ratą patenka tik jo keliai ir batai.

Jis žiūri į lubas. Baširas atsikelia. Peter rosenberg svorio kritimas berniukus tvarkingai susodinti į ratą prireikė vos dviejų ar trijų minučių, sunku neprarasti savitvardos matant Justino ir Kris­ toferio elgesį. Kasdien jie iššvaisto begalę visos vaikų grupės laiko. Akivaizdu, kad mergaitės nepaprastai skiriasi nuo berniukų, - jos irgi energingos ir veržlios, tačiau sugeba valdyti emocijas ir stropiai vyk­ do auklėtojos nurodymus.

Berniukams daug sunkiau ramiai išsėdėti. Kaip jų judrumas veikia šias mergaites? Ką jaučia Danielius, kantriai laukdamas kartu su mergaitėmis, matydamas, kad jis kitoks nei visi kiti berniukai? O kaipgi visi besistumdantys ir į krūvą besigrūdantys vaikai? Arba išsiblaškėlis Kristoferis? Ko jie išmoksta nuolat girdė­ dami priekaištus per rytmetinius užsiėmimus arba bet kuriuo kitu metu, kai elgiasi kitaip nei visi?

Tokie klausimai nuolat sukasi mokytojų ir tėvų galvose ir tampa pagrindine pokalbių apie berniukų elgesį mo­ kykloje tema. Pastaraisiais metais visuomenės diskusijose apie teisingo švieti­ mo principus daugiausia dėmesio skiriama mergaitėms, pabrėžiant, kad į berniukus orientuotoje mokymo sistemoje jos lieka nuskriaus­ tos.

Toks nerimas dėl mergaičių visiškai pagrįstas, tačiau mums susi­ rūpinimą kelia tos diskusijos, kai ieškant teisybės berniukai suprie­ šinami su mergaitėmis. Susidaro įspūdis, kad mergaitės mokyklose kenčia, o berniukai - ne. Nuo darželio iki šeštos klasės berniukas mokykloje kasmet pra­ leidžia daugiau kaip tūkstantį valandų, todėl jo patirtis ir ten sutinka­ mų mokytojų ir kitų suaugusių asmenų požiūris į jį turi labai didelę reikšmę besiformuojančiai jo asmenybei.

Vidutiniam berniukui labai sunku pasiekti pradinės mokyklos mokymo programoje numatytus raidos ir akademinius tikslus, kai daugiausia dėmesio skiriama skaitymo, rašymo ir žodinio bendra­ vimo įgūdžiams - kognityviniams gebėjimams, kurių berniukai paprastai įgyja vėliau už mergaites. Kai kurie berniukai brandumu lenkia kitus vaikus, o kai kurios mergaitės atsilieka nuo daugumos, tačiau, palyginus vidutinio berniuko ir vidutinės mergaitės gebėji­ mus, akivaizdu, kad darželyje ir pradinėse klasėse berniukai mergai­ tėms neprilygsta.

Mokyklos aplinka - išskirtinai moteriška, mokytojų ir vadovų pa­ reigas eina daugiausia moterys, todėl susidaro įspūdis, kad bendra atmosfera nepalanki berniukams, netoleruojanti pernelyg didelio jud­ rumo ir nevaldomo impulsyvumo, kuriuo pasižymi berniukų elge­ sys. Tokioje mokyklos aplinkoje berniukas pasijuto tarsi dagys tarp rožių, aiškiai suprasdamas, kad yra kitoks, prastesnis ir kartais keliantis ne­ pasitenkinimą.

Nuėjome pasikalbėti su trečios klasės mokytoja, kuri, peter rosenberg svorio kritimas ma­ nymu, puikiai mokėjo elgtis su berniukais. Atrodė, kad berniukams ji patinka, todėl norėjome išsiaiškinti jos požiūrį į klasės berniukus. Ji - žmo­ giška, civilizuota. Tiesiog mergaitėms joje lengviau prisitaikyti.

peter rosenberg svorio kritimas

Kaip tik priešingai - dau­ gybę mums žinomų dalykų apie mokykloje berniukų patiriamus sunkumus patvirtina daug rūpestingų, kūrybingų mokytojų, kurie visaip stengiasi rasti tinkamų būdų dirbti su berniukais mokyklos aplinkoje. Žinome ir tai, kad yra išskirtinio talento ar temperamento berniukų, tačiau, norėdami kalbėti apie tai, kaip gyvenimiški poty­ riai stabdo jų emocinį vystymąsi ar kelia tam pavojų, privalome kal­ bėti apie neišsakytas nuoskaudas, kurias pirmaisiais mokykliniais metais patiria daugybė berniukų.

Vaikų vystymosi mokykliniais metais tyrimai rodo, kad moky­ mosi įpročiai, nulemiantys mokymąsi aukštesnėse klasėse, susifor­ muoja iki trečios klasės. Daugelis berniukų, kuriems nepasiseka mo­ kykloje pirmaisiais metais, vėliau taip ir neatgauna motyvacijos gerai mokytis.

Pirmųjų metų palikti emociniai randai neišnyksta net ir tiems, kurie išmoksta įnirtingai dirbti norėdami šio to pasiekti. Jis sėkmingai dirbo įmonių konsultantu ir retai kada ištrūkdavo iš darbo į pavakare rengiamus vaikų peter rosenberg svorio kritimas ar juolab per pietus vykstančius mokyklinius spektaklius ir choro koncertus.

Jis vengdavo lankytis tėvų susirinki­ muose, nors mokytojai visaip stengdavosi parinkti tokį laiką, kuris netrukdytų jo darbų tvarkaraščiui. Karlas norėjo būti geras ir atsakingas tėvas, tačiau tokiuose susi­ rinkimuose jausdavosi įsitempęs ir nekantraudavo kuo greičiau iš jų pasišalinti.

Kai žmona ėmė reikalauti mokykloje lankytis dažniau, jis pareigingai atvykdavo nurodytu laiku, tačiau jo nusiteikimas prieš peter rosenberg svorio kritimas trikdydavo visus susirinkimo dalyvius. Galų gale, žmona pasiūlė nebesivarginti, tačiau jos nepasitenkinimas augo. Vėliau Karlas prisiminė, kad per vieną itin karštą judviejų kivirčą jis liko priblokštas piktų žmonos priekaištų, neva jam nerūpi vaikų mokslai.

Ne ką mažiau nustebino ir jo paties reakcija. Pirmiausia jis pagalvojo ne apie darbą, ne apie savo kabinetą, darbų terminus ar net­ gi vaikus. Visų pirma jis pajuto gėdą, priešiškumą ir pyktį, kurie jo širdyje ruseno daugiau kaip keturiasdešimt metų.

Vaikystėje mokykloje man būdavo nelengva. Buvo dalykų, kurie nuo manęs visai nepri­ klausė. Mokykloje supratau, kad to, kas labai svarbu kitiems žmo­ nėms, niekada neįstengsiu daryti taip gerai, kaip dauguma vaikų. Net ir dabar man atrodo, kad visi tie vaikų piešiniai ant sienų nie­ ko nekeičia: mokykla - tai vieta, kurioje vaikai kenčia. Pykstu, kai tenka apsimesti, kad taip nėra, sėdėti ir maloniai šnekučiuotis su mokytojais, kurie irgi yra dėl to kalti: pasipūtę, siauro mąstymo, su­ stabarėję žmonės, manantys turį teisę teisti vaikus ir mane, jų tėvą, nors ir peter rosenberg svorio kritimas, kad nieko panašaus jie negali daryti.

Tai vien akių dūmimas. Peter rosenberg svorio kritimas laikas, nei sėkminga profesinė veikla neišdildė tais mokykliniais metais patirto skausmo ir pykčio. Kai Karlas įžengdavo į mokyklos pastatą, keturiasdešimt aštuonerių metų vyras vėl virsdavo aštuonmečiu vaiku.

Panašias istorijas girdime iš begalės vyrų, kuriems mokykla tapo skausmingų išbandymų vieta, ir nesvarbu, ar gyvenime šie žmonės pasiekė labai daug, ar dar tik ieško savo vietos. Matome, kad taip kenčia berniukai, kurie dažnai iki trečios kla­ sės praranda bet kokį norą mokytis, pradeda nekęsti mokyklos, nu­ sprendę, kad čia jie nieko nepadarys gerai.

Kiti mokosi neblogai, bet mokykloje vis tiek jaučiasi svetimi. Jie stumia laiką ir gauna gerus pažymius, tačiau mokymasis jiems neteikia džiaugsmo; kaip ir visi, jie praranda produktyviausius mokymosi metus. Šiandien daugelis berniukų pirmosiose mokyklos klasėse nuolat jaučia gėdą ir nerimą. Taip jie ima menkinti save ir nekęsti to­ kius jausmus sukeliančios vietos. Emociškai atsiribojus nuo mokyk­ linės aplinkos, šių berniukų gyvenimas virsta didžiule kančia, nors jie dar net nespėjo sužinoti šio žodžio reikšmės.

Jis susikivirčijo su keliais mokytojais ir nors yra protingas vaikas, jo pažymiai dar niekada nebuvo tokie prasti: vietoj anksčiau turėtų A ir B pažymių dabar gauna B ir C lygio įvertini­ mus.

Mokyklos valdytojas rekomendavo Alanui pasikonsultuoti su psichologu ir galbūt lankyti terapinius užsiėmimus, nes kartais jis atrodo be galo užsisklendęs ir piktas. Kalbėdamas su Alano mama peter rosenberg svorio kritimas užsiminė ir apie tai, kad jos sūnus gali būti apimtas depresijos. Ji prašė manęs nešališkai įvertinti sūnaus būklę. Alano šeima gyveno toli už Bostono, todėl jis nebūtų galėjęs lankyti terapinių užsiėmimų pas mane, tačiau galėjau susipažinti su Alano byloje pateikta informacija ir sužinoti jo paties nuomonę.

Vėliau sužinojau, kad Alanas nenorėjo su manimi kalbėtis, tačiau mums susitikus to neparodė. Šis dvylikametis, kurio strazdanotame veide švietė nuostabi šypsena ir kuris atrodė labai atletiškai sudėtas, palyginti su daugeliu kitų mokinių, buvo labai iškalbingas.

Jis elgėsi mandagiai, atsakinėjo į mano klausimus, tačiau iš pat pradžių jautėsi nejaukiai, kai ko nors paklausdavau apie mokyklą. Kadangi pasta­ ruoju metu didžiausių konfliktų kildavo bendraujant su mokytojais, būtent nuo to ir pradėjome. Paklausiau, kurie mokytojai jam patinka ir kurie - ne. Jis prisiminė ketvirtos klasės mokytoją: - Ji buvo gera, turėjo humoro jausmą ir ištisai nerėkdavo ir ne- sikabinėdavo. Paskui pasakė, kad praeitais metais nemėgo visuomenės mokslų mokytojos.

Tarkim, kai pamokose neturėdavau rašiklio. Visi turėjome užduočių knygeles, kuriose turėdavome žy­ mėtis pastabas vykdami į pažintines ekskursijas. Kai nuėjome į mu­ ziejų ir lauke stovėjome prie fontano, mano knygelė įkrito į vandenį. Štai dėl ko. Turbūt todėl, kad jie vis ką nors iškrečia. Man atrodo, kad manęs nemėgo nuo pat pradžių.

Mudu nelabai sutarėme. Jis prisiminė ir kitus mokytojus, kurie, jo manymu, jo nemėgo. Ypač įsiminė antros klasės mokytoja. Būtent tais metais paaiškėjo, kad Alanui ne visai gerai sekasi rašyba. Alano teigimu, ta mokytoja tvirtinusi, kad jam nėra ko rašyti eilėraščių, kol jis neišmoksiąs taisyk­ lingai rašyti.

Su jais gera būti kartu. Jie panašūs į mokytoją Klarksoną Jutau, kad jam rūpiu, be to, jis žino tiek visokių dalykų, apie kuriuos norisi išgirsti daugiau. Tada aiškinamės, apie ką Alanas norėtų sužinoti daugiau, kokie mokytojai ir kokios jų savybės jam labiausiai patinka. Daugiau jis ne­ labai ką gali pasakyti. Norėdamas susidaryti platesnį vaizdą, pokalbį stengiuosi pakreipti kita linkme ir nuo klausimų apie Alano savijautą pereinu prie bendrų klausimų apie peter rosenberg svorio kritimas ir berniukus.

Kažkaip atrodo, kad jie mus geriau supranta. Jiems aišku, ką norime pasakyti. Alanas teigia paprastą dalyką - berniukai nemėgsta, kai ant jų šaukia, tačiau su tuo jiems reikia taikstytis beveik nuolat. Man taip neatrodo. Berniu­ kai paprastai neparodo, kad jiems nemalonu būti baramiems, nes bū­ nant berniuku nedera išsiduoti. Bet jiems skaudu. Klausiu Alano, kas mokykloje jam labiausiai patinka. Visai nesi­ stebiu, kad jis pamini sportą.

Jei labai stengsiesi, gali pasiekti vis geresnių rezultatų Net nežinau. Sportuodamas gali tapti geriausias. Jei iš tik­ rųjų patinka ledo ritulys, gali tapti ledo ritulio žaidėju, jei domina futbolas - futbolininku. Kasdien laukiu nesulaukiu fizinio lavinimo pamokų. Tai - kaip ilgoji pertrauka, kur iš tikrųjų galima kažkuo užsiimti. Pamokose prasėdžiu visą rytą, o paskui, kai per dailės ar mokslo pažinimo pa­ mokas einame į lauką, turiu stovėti.

Jis išsamiau ant cla riebalų degintojo apie mėgstamas - tokių yra nedaug - ir apie nemėgstamas pamokas.

Akivaizdu, kad ir kaip pažangiai šioje mokykloje buvo kuriama mokymo peter rosenberg svorio kritimas, Alano požiūriu, pamo­ kų įdomumą daugiausia lemia tai, kiek jose leidžiama laisvai judėti.